Būtųjų laikų skirtumas

(ISPANŲ KALBOS KURSAI)

 

BŪTŲJŲ LAIKŲ PRETERITO PERFECTO, IMPERFECTO IR INDEFINIDO SUGRETINIMAS IR SKIRTUMAS.

 

(Is Alfonso Rascon ruošiamos knygos Ispanų kalba. Gramatika. Leksika. Bendravimas.)

 

Skirtumas tarp pagrindinių būtųjų laikų (pretéritos perfecto, indefinido ir imperfecto) yra viena iš sudėtingiausių ispanų kalbos dalis, kuri reikalauja ypatingo dėmesio ir nagrinėjimo. Labai dažnai šių laikų vartojimo problemos ar dilemos kyla iš per daug apibendrintų (kartais netgi klaidingų) būtųjų laikų paaiškinimų. Pvz., būtojo imperfecto laikoapibūdinimas kaip laikas, nusakantis tęstinį veiksmą, nulemia tokią įprastą klaidą, kaip atsakyti į klausimą ¿Qué hiciste el sábado por la noche? Ką veikei šeštadienio vakare?, sakiniu *Bailaba arba *Estaba bailando, nes blogai išmokyta mokinė pasiteisina, kad ji šoko ne vieną sekundę, o ištisą naktį, vadinasi, ispaniškai reikia tai išreikšti būtuoju imperfecto.

 

Todėl būtina detaliai patikslinti kiekvieno būtojo laiko vartojimo atvejus (žr. 1.5.2., 1.5.3. ir 1.5.4.), bet taip pat ir juos sugretinti. Mat jie gali nusakyti tuos pačius praeities veiksmus:

 

keliavau į Voketiją:

he viajado a Alemania,

viajé a Alemania,

viajaba a Alemania;

 

visi trys gali netgi žymėti tą patį niuansą, pvz. pasikartojimą:

 

                 Yo he viajado muchas veces a Alemania Daug kartų keliavau į Voketiją

Yo viajé muhas veces a Alemania cuando trabajaba en logística Daug kartų keliavau į Voketiją, kai dirbau logistikoje,

Yo viajaba a Alemania todos los veranos Keliaudavau į Voketiją kiekvieną vasarą.

 

Bet kiekvienas laikas iš dalies yra nulemtas plačiu kalbos kontekstu (kas buvo anksčiau pasakyta, apie ką kalbamą, kada vyko veiksmas, kokiu laikotarpiu...) ir pagal savo ypatingas reikšmes kiekvienas sukelia skirtingas konotacijas ir niuansus.

 

Ne tik ispanų kalbos besimokantys, bet ir pakankamai gerai ispaniškai kalbantys lietuviai (taip pat ir iš slavų kalbų) yra linkę vartoti pretérito imperfecto tokiais atvejais, kai labiau tinka vartoti pretérito perfecto. Tai rodo naujausi moksliniai darbai apie dažniausias pasitaikančias klaidas, kurias daro ispanų kalbos besimokantys lietuviai, lenkai, rusai, kroatai...

 

Kad skirtumai būtų aiškesni, laikai sugretinami po du.

 

a.    PRETÉRITO PERFECTO PRETÉRITO IMPERFECTO

 

Būtasis laikas pretérito imperfecto vartojamas, kai norime žymėti pasikartojantį veiksmą: Cuando vivía en Madrid, viajaba mucho a las ciudades vecinas / cantaba en un coro Kai gyvenau Madride, dažnai keliaudavau į gretimus miestus / dainuodavo chore. Kita vertus vienas iš pretérito perfecto vartojimo atvejų yra išreikšti žmogaus gyvenimo patirtį: Yo he viajado mucho Aš dažnai keliavau – Aš esu dažnai keliavęs, Pedro ha cantado en un coro Petras dainavo chore. Tie teiginiai su perfecto reiškia, kad žmogus keliavo ar dainavo ne kartą. Vadinasi, abu laikai žymi pasikartojantį praeities veiksmą, bet vartojant vieną ar kitą laiką požiūris į jį labai skiriasi. Būtasis imperfecto apibrėžia pasikartojaintį veiksmą praeityje ir ten jį palieka. O būtasis perfecto tą patį pasikartojantį veiksmą susieja su dabartimi, jį laiko patitimi, kuri praturtina žmogaus asmenybę, nusistatymą, išsilavinimą, pasaulėžiūrą.

 

Dar vienas niuansas iškyla iš palyginimo. Teiginys viajaba mucho skirtigai nei he viajado mucho leidžia suprasti, kad tas žmogus jau nebekeliauja arba ne taip dažnai kaip anksčiau, tai yra, pabrėžia praeities ir dabarties priešpriešą. O he viajado mucho, kaip lietuvių kalboje esu daug keliavęs, kaip tik sujungia praeitį ir dabartį.

 

b.   PRETÉRITO INDEFINIDO IR PERFECTO PRETÉRITO IMPERFECTO

 

1. Bendrai paėmus abu baigtinius būtuosius indefinido ir perfecto, kurie pasakojimuose žymi įvykius, vieną po kito (ayer salí / esta mañana he salido a la calle vakar / šį rytą išėjau iš namų, me encontré / me he encontrado con Ana sutikau Aną, estuve hablando con ella / he estado hablando con ella y me dijo / ha dicho que kalbėjausi su ja ir man sakė, kad...), būtasis imperfecto nuo jų skiriasi tuo, kad jis nusako įvykių aplinkybes, kontekstą, žymi veikėjų, vietų, daiktų savybes, papildo baigtiniu laiku pristatytą informaciją (en la calle había poca gente gatvėje buvo mažai žmonių, Ana estaba muy guapa ji gražiai atrodė, ... que estudiaba Medicina kad studijuoja Mediciną).

 

2. Ispaniškas pavadinimas imperfecto galima išversti kaip nebaigtinis, bet tai nėra tas pats, kaip tęstinis. Tęstinumo sąvoka iš karto asocijuojasi su tam tikrą laiką besitęsiančiu veiksmu ar būsena. Bet ispanų kalboje, kai sakinyje nurodoma ar nustatoma veiksmo trukmė (ribotas laikas), per kurią jis vyko, nepaisant jo tęstinumo, veiksmas laikomas baigtas, todėl tinkami laikai turi būti baigtiniai: perfecto,kaiveiksmasvyko neseniai arba laikomas susijusiu dabartyje, ar indefinido, kai veiksmas vyko tokiu laiku, kad nelaikomas susijusiu su dabartimi. Veiksmą, nors tęstinį, galima išreikšti pabrėžiant rezultatą ar visumą:

 

Yo trabajé / he trabajado tres años en América Aš dirbau trejus metus Amerikoje.

 

Jei norima paprėžti procesą, tęstinumą, tai vartojama tų pačių laikų tęstinė konstrukcija estar + gerundio:

 

Yo he estado / estuve trabajando tres años en América Aš dirbau trejus metus Amerikoje.

 

Bet sakyti tokiu atveju *Yo trabajaba / estaba trabajando tres años en América yra KLAIDA.

 

3. Būtasis imperfecto laikas žymi dažnai praeityje pasikartojančius veiksmus:

 

Gerardo visitaba a su padre los fines de semana Gerardas aplankydavo tėvą savaitgaliais.

 

Bet kiti būtieji indefinido ir perfecto tai pat gali reikšti pasikartojimą:

 

Gerardo visitó / ha visitado a su padre todos los fines de semana Gerardas aplankydavo tėvą kiekvieną savaitgalį.

 

Yra atvejų, kai galima vartoti būtąjį imperfecto ar kitus būtuosius indefinidoperfecto, be žymaus reikšmių skirtumo:

 

Salía / salió – ha salido a comprar tabacocon frecuencia Dažniai išeidavo nusipikti cigarečių.

 

Bet būtasis indefinido – perfecto leidžia suprasti, kad visi tie pasikartojantys veiksmai vyko per tam tikrą laiką (visą dieną, visą laikotarpį) ir pateikiami kaip jų visuma.

 

O kai sakinyje nurodoma kiek kartų vyko pasikartojantys veiksmas, tik galima vartoti baigtinį laiką, indefinido arperfecto:

 

Iba a la cocina y comía algo Eidavau į virtuvę ir pavalgydavau.

Fui / he ido tres veces a la cocina y he comido algo Tris kartus ėjau į virtuvę ir pavalgiau.                

 

c.    PRETÉRITO PEFECTO PRETÉRITO INDEFINIDO

 

1. Skirtumas tarp būtųjų perfecto ir indefinido laikų yra reikšminga tik Ispanijoje, neįskaitant Galisijos nei Astūrijos (Ispanijos Šiaurės Vakauose), nes Lotynų Amerikoje ir minėtuose regionuose būtasis pretérito perfecto nevartojamas, ar vartojamas retai. Kadangi Ispanijos ispanų kalba laikoma bendriniu ir norminiu ispanų kalbos variantu, yra svarbu skirti abu laikus. Pagal reikšmę jie yra panašūs, nes abu žymi atliktus veiksmus. Bet bendrai galima teigti, kad šitie laikai skiriasi tuo, kada jais žymėti veiksmai įvyko, o tai parodo laiko aplinkybės išraiškos.

 

Kaip minima atitinkamuose skyriuose (1.5.2., 1.5.3.), laiko aplinkybės išraiškos (isp. marcadores de tiempo), kurie nulemia būtojo indefinido vartojimą yra ayer, antes de ayer, un día, la semana pasada, el mes pasado, el año…, hace un mes…, tai yra, laikas pakankamai nutolusi nuo dabarties. O būtojo perfecto laiko aplinkybės išraiškos būna hoy, esta mañana, esta semana, nunca, siempre, todavía no…, tai yra, laikas labai susijęs su dabartimi:

 

                 Esta mañana me he comprado un abrigo Šį rytą nusipirkau paltą,

                 Ayer me compré un abrigo Vakar nusipirkau paltą.

Esta semana he resuelto muchos asuntos Šią savaitę išsprendžiau daug reikalų,

La semana pasada resolví muchos asuntos Praėjusią savaitę išsprendžiau daug reikalų.

 

Lotynų Amerikoje, Galisijoje ir Astūrijoje visais minėtais atvejais vartojamas būtasis indefinido.

 

Gali būti, kad laikas, apie kurį kalbame yra tas pats, bet jį išreiškiame skirtingomis formomis, pvz. este sábado ir el sábado. Tai nulemia skirtingų laikų vartojimą:

 

Este sábado he visto una película / El sábado vi una película Šeštadienį mačiau filmą.

 

Šiuo atveju norma nėra griežta, ir galima vartoti vieną ar kitą laiką be skirtumo, nors tokia yra bendra tendencija.

 

2. Su prieveiksmiais siempre ir nunca kalbant apie praeities laikotarpį, kuris neaprėpia dabarties, vartojamas būtasis indefinido:

 

Durante mi carrera nunca fui al cine y fui buen estudiante Studijų metu niekada nėjau į kino teatrą ir buvau geras studentas.

 

3. Kalbant bendrai apie praeities veiksmus, kurie laikomi gyvenimo patirtimi, nenurodant laiko, kada jie įvyko, vartojamas būtasis perfecto:

 

He trabajado en una empresa de informática Dirbau (esu dirbęs) informatikos firmoje.

 

O nurodant kada tai įvyko, vartojamas indefinido:

 

En 2003 trabajé en una empresa de informática 2003 metais dirbau informatikos firmoje.

 

 

(Is Alfonso Rascon ruošiamos knygos Ispanų kalba. Gramatika. Leksika. Bendravimas.)